Ar Jūs šeimoje turite tradicijų, kurias perduodate iš kartos į kartą? O gal kuriate naujas? Ar jų laikotės? O gal neturite, bet norite sukurti? Tokiais klausimais pradėjome respublikinį socialinį – kultūrinį projektą „Trys kartos“.
Šio renginio tikslas – supažindinti mokinius su senelių ir tėvų buvusia ir esama maisto, žaidimų ir kelionių istorija, puoselėti kultūrą ir ją perduoti iš kartos į kartą. Į projektą įtraukėme daugybę mokinių, tėvų ir senelių.
Džiaugiamės, kad projekto dėka mokiniai turėjo galimybę daugiau laiko skirti šiltiems pokalbiams su tėvais ir seneliais, pasidomėti tėvų ir senelių vaikystėje perduodamomis tradicijomis, apie jas pakalbėti ir jas aprašyti.
Projekto metu bendradarbiavome su Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos mokiniais ir mokytojais. Dalyviai I etapo metu turėjo surinkti medžiagą apie vaikų (mokinių) tėvų ir senelių skaniausius ir mylimiausius patiekalus, seniausius ir įdomiausius žaidimus, bei įsimintiniausias keliones.
II etapo metu surinkta medžiaga buvo koreguojama ir iš jos kuriama elektroninė knyga. Knygoje patalpinti ne tik skaniausi pyragų, blynų ir keisčiausių negirdėtų patiekalų receptai, bet ir vaikų piešiniai apie šeimas, žaislus ir žaidimus, nuotraukos iš įspūdingiausių ir tolimiausių kelionių.
III etapo metu susitikome su projekto partneriais iš Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos. Juos pasitiko graži balta žiema, šaltas vėjelis prie jūros ir šilta atmosfera kūrybinėse dirbtuvėse. Mokiniai su keramikos mokytoja Violeta Kukiene lipdė angeliukus, kuriais papuošė eglutes savo namuose. Administracija su mokytoja Olga Jurėne dalyvavo gerumo akcijoje „Atviruko burtai“ ir gamino atvirukus, vienišiems seneliams Šv. Kalėdų proga.
Po kūrybinių dirbtuvių prasidėjo šventinis susitikimas. Vokalo mokytoja Judita Matevičiūtė padainavo žemaitiškas dainas, papasakojo apie savo krašto Kalėdų tradicijas. Mokiniai vieni kitiems pristatė savo sukurtas elektronines knygas, apsikeitė savo krašto tradicijomis, raseiniškiai mokė senovinių žaidimų šokių „Žydi bijūnas“ ir „Ein žiedytis“.
Mokiniams labai buvo įdomu sužinoti, kad skyrėsi ne tik senelių ir tėvų žaidimai, maisto gaminimo tradicijos, bet ir Klaipėdos, ir Raseinių krašto tradicijos.
Tėvams ir seneliams tai buvo nuostabi galimybė prisiminti, vaikams – galimybė paklausyti. Mokiniai įvertino, kad turėti senelius, klausytis jų istorijų taip smagu ir įdomu. O seneliams ir tėvams labai svarbu perduoti tiems, kurie nori žinoti apie save ir savo praeitį.
Jeigu šeima neturi tradicijų, visada gali sukurti savo kažką originalaus ir savito. Toks reiškinys buvo dažnai paminėtas jaunose, naujose šeimose.
Galima sakyti, kad šis projektas buvo itin reikalingas. Paliestos aktualios temos. Todėl ateityje planuojame jo tęstinumą, o galbūt net kitų temų įtraukimą.
Patirtos akimirkos kartu su seneliais ir tėvais, aplankytos vietos, įspūdžiai išliks ilgam atmintyje. O smagiausia tai, kad šeimoje galime pasakyti: „Mes užaugome, bet tradicijos išliko“.
